Aštuntokai apie buitines atliekas ir rūšiavimą…


perdirbimas

Siūlome paskaityti aštuntokų (mokyt. Sandra Petrulaitytė) mintis apie buitines atliekas, aplinkos taršą ir šiukšlių rūšiavimą.

Lietuvoje žmonės, kovojantys už švarią aplinką, kitaip vadinami „žalieji“, agituoja ir skatina lietuvius rūšiuoti atliekas. Apie tai yra sukurta daugybė reklamų ir plakatų, tačiau ar tai veiksminga? Dauguma šalies gyventojų žino, kad kai kurios atliekos neyra daugybę metų, pvz.: popierius neyra 2 metus, konservų dėžutės – 90 metų, plastiko pakuotės – 200 metų, stiklo gaminiai – 900 metų. Žmonės nesupranta, kad tokios atliekos gali padaryti negrįžtamą žalą mūsų aplinkai. Gamtosaugininkai skelbia, kad rūšiuodami atliekas sutaupytume gamtos išteklių, energijos ir pinigų, nes daiktus pagaminti iš antrinių žaliavų yra pigiau, paprasčiau ir mažiau teršiama aplinka. Rūšiuojant atliekas būtina žinoti, kad į popieriui skirtus konteinerius negalima mesti stiklainių, pakuočių nuo pieno ar sulčių. O į plastikui ir metalui skirtus – taros nuo pavojingų cheminių medžiagų. Į skirtus stiklui – porceliano ir keramikinių dirbinių šukių. Tačiau žmonės ne tik nerūšiuoja atliekų, bet net šiukšlina viešose vietose, poilsiavietėse. Negi malonu gyventi tokioje atstumiančioje aplinkoje? Tikiu, kad praeiviui gatvėje, pamačius šiukšlę, nenukristų rankos, jei jis paimtų ir įmestų ją į artimiausią šiukšliadėžę ar konteinerį. Deja, ši svajonė vis dar neišsipildo… Lietuvos pakelės vis dar skęsta popierėlių, stiklinės ir popierinės taros bei „tetra pakų“ jūroje. Ir ne tik…

Kiekvienas galvoja, kad prisidėjęs prie kokios nors akcijos, kuri vyksta vieną kartą per metus, jis padeda gamtai, o jau kitą dieną ir toliau ją teršia. Tausoti ir saugoti aplinką reikia kasdien, tik taip galima džiaugtis švaria ir gražia gamta.

 8a  klasės mokinė Eglė Brandišauskaitė

Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug trys milijonai tonų įvairių atliekų. Todėl labai svarbu jas rūšiuoti, ir tai geriausia daryti ten, kur šiukšlės susidaro – namuose.

Rūšiuodami atliekas mes:

  1. Išsaugome sveiką aplinką;
  2. Sukaupiame antrinę žaliavą;
  3. Sutaupome gamtos išteklių ir energijos;
  4. Sumažiname atliekų tvarkymo išlaidas.

Antrinės žaliavos: popierius (laikraščiai, žurnalai), plastikas (buteliai, indai), stiklas (šukės, stiklainiai, buteliai), metalas (dėžutės nuo konservų, skardinės) – visa tai patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų tūrio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančios aplinkai mažiausią žalą.

Kiekviena visuomenė turi savo susiformavusias nuostatas. Atliekų tvarkymo klausimas turi būti dar plačiau diskutuojamas, kol netaps savastimi kiekvienam piliečiui.

 8b klasės mokinė Sandra  Veliulytė

Per paskutinius dešimtmečius didesnis dėmesys skiriamas sumažinti atliekų daromą poveikį gamtai ir natūraliai aplinkai. Atliekų tvarkymas apima kietąsias, skystąsias ir dujines, kurios taikomi skirtingi tvarkymo būdai ir metodai. Atliekų tvarkymas pasauliniu ir regioniniu mastu skiriasi, priklausomai nuo valstybės ekonominio išsivystymo lygio. Lietuvoje veikia atliekų bei kitų žaliavų surinkimo sistema: pakuotes gyventojai gali išmesti į specialius rūšiavimui skirtus konteinerius:

  • Mėlynos spalvos konteineriai yra skirti popieriui;
  • Žalios spalvos konteineriai – stiklui;
  • Geltonos spalvos konteineriai – plastikui ir metalui.

Šiukšlių labai sparčiai daugėja visame pasaulyje, todėl žmones būtina atvesti į protą suprantamai būdais:

  • Atsisakant plastikinių pakuočių ir vienkartinių maišelių;
  • Didinant mokesčius už bendrųjų šiukšlių išvežimą, o rūšiuotas vežti nemokamai;

Mes turime daugybę daiktų, kuriuos ankščiau ar vėliau tenka išmesti. Tai – perskaitytas laikraštis, sudėvėtas megztinis, užsilikę dažai ir pan. Didžioji atliekų dalis keliauja į sąvartynus, kur jų kiekis grėsmingai didėja. Šiuo metu į komunalinių atliekų sąvartynus patenka popierius ir kartonas, stiklas ir plastikas, kurie galėtų būti perdirbti.

 8b klasės mokinė Aušrinė Čekytė

Geriausiai atliekas perdirbančiose valstybėse perdirbama iki 70 % atliekų ir beveik nieko neišvežama į sąvartynus, o kai kuriose kitose valstybėse sąvartynuose atsiduria per tris ketvirčius visų atliekų. Kaip pažangiausios valstybės sugebėjo atliekas paversti ištekliumi?

Kaip matyti iš naujos Europos Komisijos ataskaitos, tai pasiekiama derinant skirtingas ekonomines priemones. Pasirodo, kad siekiant tvariau tvarkyti atliekas, veiksmingiausia taikyti sąvartynų ir deginimo mokesčius. ES siekia efektyvaus išteklių naudojimo plane nustatytus tikslus – atsisakyti sąvartynų, kuo aktyviau užtikrinti perdirbamą ir pakartotinį naudojimą, energiją išsaugoti tik iš perdirbti netinkamų medžiagų. Šios priemonės turės būti plačiau diegiamos visose valstybėse.

 8a klasės mokinys Ignas Kazilas

Žmonės naudoja įvairius daiktus, kurie pakuojami į įvairių rūšių plastiką, popierių ir kt. Tai kenkia aplinkai, bet mes galime to išvengti! Paklausite kaip? Rūšiuodami atliekas. Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama labai daug įvairiausių atliekų – maždaug trys milijonai tonų, visa tai ilgai išlieka nesuyrę, pvz.: popierius – du metus, konservų dėžutės – devyniasdešimt metų, plastiko pakuotės – du šimtus metų, stikliniai buteliai – devynis šimtus metų.

Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti, ir tai daryti geriausia namuose, nes ten jos ir susidaro. Tai yra labai paprasta, tereikia atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: popieriui, stiklui, plastikui. Nerūšiuodami atliekų ne tik mokame didesnius mokesčius už šiukšlių išvežimą, bet ir neskatiname pakartotinio naudojimo. Juk kiekvienas „teisingai“ išmestas daiktas, gali būti perdirbtas ir panaudotas naujų prietaisų gamybai ir, žinoma, žmogaus gerovei.

Ką mes gauname rūšiuodami atliekas? Išsaugome gamtą, neteršiame jos bei sutaupome gamtos išteklių. Ir galiausia – MES išsaugome žemę!

 8a klasės mokinė Mantvilė Martuzevičiūtė

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s