Saulė suka metų ratą… (spalio 28d. – lapkričio 2 d.)


rudens_geles

www.florejosgeles.lt

Spalio 28 d. – Simajudas, Vėlių paminėklai. Šią dieną nuo seno lietuviai rengdavo didžiausią turgų. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės. Lietuviai pagonys tikėjo, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o dažniausias jų lankymosi metas – vėlyvas ruduo. Spalio 28-oji – pirma iš tokių vėlių svečiavimosi švenčių. Kitos dvi – Visų šventųjų diena (11.01) ir Vėlinės (11.02). Neveltui kažkada spalio ir lapkričio mėnesius lietuviai netgi vadino „vėliniu“, ir „vėlių“ mėnesiais. Atėjus krikščionybei, Vėlių minėjimo šventė sutapatinta su Šv. Simono ir Šv. Judo varduvėmis, dar kitaip vadinamu Simajudu. Simonas, vadinamas uoliuoju, ir Judas – Tadas (nepainioti su Judu Iskarijotu išdaviku) buvo Jėzaus Kristaus apaštalai.

Spalio 29 d. – Pasaulinė žvynelinės diena.  Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žvyneline sergančių žmonių problemas, jų gyvenimo kokybę ir socialinę izoliaciją. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline (psoriaze) serga apie 125 mln. žmonių, tai yra, apie 4 proc. viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje šia liga serga apie 3 proc. gyventojų. Žvynelinė yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri sukelia nemalonios išvaizdos pleiskanojančius kūno odos, galvos plaukuotosios dalies ir nagų pažeidimus. Žvynelinė iki 15 proc. pažeidžia sąnarius – jie ištinsta, deformuojasi, todėl sergantįjį vargina skausmai, darosi sunku judėti. Ligai progresuojant, pacientai gali tapti neįgalūs.  Pirmą kartą Pasaulinė žvynelinės diena paminėta 2004 m. spalio 29 d.

Spalio 30 d. – Helovinas (Halloween).  Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą. Šįsyk pristatome vaiduokliškai baugų, paslaptingą, pašėlusį Heloviną, švenčiamą daugelyje Vakarų šalių ir sparčiai populiarėjantį mūsų šalyje. Stebint papuoštas parduotuvių vitrinas, akivaizdu – „vaiduokliška“ infekcija darganotą rudenį užsikrėtė ir lietuviai.

Lapkričio 1d. – Visų šventųjų diena. Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente VII a. pradžioje paskelbė popiežius Bonifacas IV. Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi. Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta prisiminti visus mirusiuosius.

Lapkričio 1-oji paskelbta ir Tarptautine narkotikų vartotojų diena. Šią dieną siekiama paskatinti visuomenę supratingiau žiūrėti į narkotikus vartojančius asmenis ir ieškoti būdų spręsti narkomanijos problemas. Koalicija „Galiu gyventi“, Lietuvoje įsteigta 2006 metais, jungia specialistus ir nevyriausybines organizacijas, suinteresuotas spręsti priklausomybių ir su jomis susijusių pažeidžiamųjų grupių problemas. Nuo psichiką veikiančių medžiagų priklausomas asmuo, visų pirma, yra ligonis, kuriam reikia padėti. Negydomi priklausomybe sergantys asmenys kelia grėsmę ne tik sau, bet ir visuomenės sveikatai ir saugumui. Narkotikams įsigyti vartotojai išleidžia dideles sumas pinigų, kurie dažnai gaunami neteisėtais būdais. Be to, dalindamiesi naudotomis adatomis narkotikams švirkštis šie žmonės kelia įvairių infekcinių ligų – ŽIV, hepatitas B ir C, plitimo riziką tiek tarp narkotikų vartotojų, tiek visoje visuomenėje“.

Lapkričio 1-oji paskelbta ir Pasauline veganų diena. Veganai – žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vegetarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo netgi žuvies, kiaušinių, pieno. Jų maisto racioną sudaro vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai, grybai. Tiesa, gydytojai diskutuoja apie tai, ar tokia mityba yra visavertė, jų manymu, veganams vertėtų vartoti įvairių maisto papildų, nors šie teigia, kad tai tikrai nereikalinga. Veganų nuomone, žmogus gali maitintis vien augaliniu maistu, nežudydamas gyvūnų. Jie smerkia ir gyvūnų žudymą dėl kailio ar odos, gyvūnų naudojimą laboratoriniams tyrimams. Veganai kovoja ir už gyvūnų teises – kad gyvūnai nebūtų kalinami už grotų bei naudojami įvairioms pramogoms (pvz., cirkui).

Lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo diena, Vėlinės, Ilgės.  Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes, manoma, kad mirusieji taip pat ateina pas gyvuosius. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus atsisėdąs į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas sūnus tampąs „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių martele“, kad jie išeiną pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Neveltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu. Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau nebuvę papročio per Vėlines degti kapinėse žvakučių, kaip šiais laikais. Anksčiau vėlėms būdavo keliamos puotos. Dar XIX a. kai kuriuose Lietuvos regionuose ir kituose Europos kraštuose buvo paprotys ruošti kapinėse ar namuose vaišes, kviesti į jas savo mirusiuosius. Pavakarieniavus pačiose kapinėse, jose būdavo paliekama maisto vėlėms. Kartais kapai būdavo palaistomi medumi ir vynu. Vėliau ypatinga reikšmė priskirta ugniai. Manyta, kad ugnis pritraukia vėles, tad joms degamos žvakės. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.

Lapkričio 3 d. – Šv. Hubertas, Medžiotojų diena.  Šią dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Romėnai turėjo medžioklės deivę Dianą, o graikai – Artemidę. Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto varduvėmis. Šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju. Fransua Hubertas gimė apie 655 m. Jis buvo Burgundijos hercogo Huberto sūnus. Jaunasis Hubertas mėgo kraugerišką medžioklę ir puotas. Anot legendos, vieną šv. Kalėdų vakarą Hubertas išjojo medžioti ir pamatė elnią su didžiuliais dešimties atšakų ragais. Jis pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Elnią nutvieskė šviesa ir tarp jo ragų Hubertas pamatė šviečiantį auksinį kryžių. Nuo to laiko jaunuolis atsisakė aukštų titulų ir gyveno atsiskyrėlio gyvenimą.

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s