Saulė suka metų ratą… (lapkričio 11-17 d.)


Cal201311NovPrev2

http://hellocuteness.com/2012/11/free-version-november-2013-calendar 
 

Lapkričio 11 d. – Šv. Martynas – likimo ir orų pranašas. Šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą. Nuo XVI a. protestantiškuose kraštuose vietoje šio šventojo imta minėti Bažnyčios reformatoriaus Martyno Liuterio asmenį. Feodalinėje Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši diena buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas. Pavyzdžiui, XVI a. karčemininkai per Šv. Martyną turėdavo sumokėti feodalinių valdų administracijai karčemos laikymo mokestį. XVII a. palivarkai būdavo išnuomojami nuo Šv. Martyno iki kitų metų tos pačios dienos. Dar XX a. Klaipėdos krašte per Šv. Martyną baigdavosi bernų ir mergų, t. y. žemės ūkio samdinių samdos laikas. Šią dieną su samdiniais būdavo atsiskaitoma ir kitur, pavyzdžiui, Austrijoje, kur tą dieną baigdavosi ir gyvulių ganymas ganyklose. Vokietijoje šią dieną prasidėdavo gyvulių skerdimas, trukdavęs visą mėnesį. Matyt, kad šiuo laikotarpiu gyvuliai buvo skerdžiami ir kitur, nes, pavyzdžiui, Suomijoje yra paprotys Šv. Martyno dieną kepti riebius kraujinius kruopų vėdarus. Lietuvoje tokie vėdarai būdavo kepami irgi tik skerstuvių progomis.

Lapkričio 12 d. – Ožio diena. Senovėje lietuviai šią dieną šventė Ožio šventę, skirtą pakviesti žiemai. Kad greičiau pasnigtų, piemenys aplink beržą tris kartus apvesdavo baltą ožką. Baltas beržas ir balta ožka simbolizavo sniegą. Mažiausią piemenuką kartais užsodindavo ant ožkos raitą. Išlikę žinių, kad šią dieną piemenukai žaisdavo žaidimą „oželį“ – prie galvos pridėję pirštus „baidydavosi“, erzindavo vienas kitą. Ožiai buvo papuošiami kaip karaliai, su karūnomis, vaišinami kopūstais ir morkomis. Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių.

Lapkričio 13 d. – Tarptautinė geografinių informacinių sistemų (GIS) diena. Švenčiama kiekvienų metų trečiąjį lapkričio mėnesio trečiadienį, „Nacionalinės geografijos draugijos“ (National Geographic Society) inicijuotos geografinio informuotumo savaitės metu, GIS diena yra pasaulinis renginys, skatinantis  domėjimąsi geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijomis ir jų svarba ne tik mokslui, technologijai, informacijai, bet ir įvairioms socialinėms ir humanitarinėms sritims. GIS – tai kompiuterinių žemėlapių kūrimo priemonių visuma, iš įvairių duomenų bazių ir šaltinių gaunamus buvimo vietos duomenis, tokius kaip gatvės, pastatai, vandens telkiniai, teritorijų aukščiai ir pan., paverčianti vizualiais sluoksniais.  Galimybė matyti įvairius objektus žemėlapyje, skaidyti ir analizuoti turimą informaciją sluoksniais,  pažvelgti į aplinką ir erdvę iš skirtingų pusių ir matyti visumą, padeda geriau įvertinti situaciją, inžinieriams, projektuotojams, analitikams, aplinkosaugininkams, transporto ir kitų sričių specialistams priimti geografine analize pagrįstus sprendimus. Net jei iš pirmo žvilgsnio GIS atrodo labai sudėtingos ir specializuotos sistemos, su jomis susiduriame kiekvieną dieną. Jos naudojamos visame pasaulyje ir Lietuvoje sprendžiant aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, žemės naudojimo, verslo efektyvumo, švietimo ir visuomenės saugumo problemas. Elektros energijos ir vandens tiekimas į mūsų namus, duonos pristatymas į parduotuves, naujų parduotuvių ar banko skyrių atidarymas, greitosios ar gaisrinės saugos pagalbos atvykimas – tai tik keletas uždavinių, kurie efektyviai sprendžiami, pasitelkus GIS. Ieškodami draugo adreso, įžymaus objekto  ar artimiausio maršruto, žymėdami vietą, kur pastebėjome daromą skriaudą gamtai tokiose svetainėse kaip „Maps.lt“, tikrai nesusimąstome, kad už viso to slypi sudėtingos GIS sistemos.

 Lapkričio 14 d. – Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos. 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija. Cukrinis diabetas aprašytas dar I a. po Kr. Sergančiųjų diabetu šlapime aptinkamas didesnis cukraus kiekis. Juos kamuoja didelis alkis, krinta svoris. Diabetikų plonojoje žarnoje krakmolas paverčiamas gliukoze, kuri patenka į kepenis ir kaupiasi glikogeno pavidalu. Kol nebuvo išrastas insulinas sergantieji diabetu neturėjo vilties pasveikti.

Lapkričio 14 d. – Karaliaus Mindaugo žūties diena. Mindaugas – pirmasis Lietuvos valdovas ir karalius. Jis suvienijo Lietuvos žemes, iki tol valdomas skirtingų kunigaikščių ir 1253 metų liepos 6 karūnavosi Lietuvos karaliumi. Tiesa, vyrauja įvairių nuomonių dėl Mindaugo veiksmų, mat Mindaugas, siekdamas tapti valdovu, nužudė daug savo giminaičių. Tačiau manoma, kad, jei jis nebūtų suvienijęs lietuvių, juos būtų visiškai užgrobęs vokiečių ordinas. Deja, dėl tokių veiksmų Mindaugas įsigijo daug priešų. 1263 m. Mindaugą ir du jo sūnus Ruklį ir Rupeikį nužudė susimokę Mindaugo sesers vyras Treniota ir Daumantas.

Lapkričio 15 d. – Aušros vartų Marija, gailestingumo motina. Lapkričio 15 d. Lietuvoje švenčiama paskutinė liturginių metų šventė, skirta Dievo Motinos – Marijos garbei. Nuo 1735 m. Vilniuje šią dieną vyksta tradiciniai atlaidai. Vilniuje, Aušros Vartuose kabantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas garbinamas kaip stebuklingas. 1927 m. liepos 2 d. Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslas buvo iškilmingai vainikuotas. Jam suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Tuomet aplink paveikslą buvo apie 14000 stebuklingų išgijimų ženklų – votų (aukso ir sidabro širdys, rankos, kojos, akys ir kt. ), kurias sunešė atsidėkodami už išgijimą žmonės.

Lapkričio 16 d. – tarptautinė Tolerancijos diena. Tarptautinė tolerancijos diena minima nuo 1995 m. UNESCO sprendimu. 1996 m. šią šventę minėti paskatino ir Jungtinių tautų organizacija. Šią dieną skatinama atkreipti visuomenės dėmesį į skirtingų nuomonių, skirtingų tautybių žmonių, sergančiųjų ir turinčių problemų (alkoholio, narkomanijos) toleranciją. Įvairiose šalyse organizuojami renginiai, skirti ugdyti toleranciją, pakantumą, gebėjimą suprasti kitus, kantrybę. Tolerancija (lot. tolerantia – kantrybė). Įvairūs socialiniai tyrimai rodo, kad lietuviai labiausiai jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus, lyties ir fizinės bei psichinės negalios.

Lapkričio 17 d. – Tarptautinė studentų diena. 1941 m. Londone vykusiame tarptautiniame studentų susitikime prieš fašizmą nuspręsta lapkričio 17-ąją laikyti Tarptautine studentų diena. 1939 m. lapkričio 17-ąją Čekoslovakijoje vyko studentų pasipriešinimas prieš vokiečių okupaciją. Tą dieną daug studentų buvo areštuota ir sušaudyta, o daugiau nei 1000 jų išsiųsta į koncentracijos stovyklas. Šią dieną siekiama suvienyti viso pasaulio studentus, nepaisant rasės, kalbos ir tradicijų. Skatinama rengti studentiškus koncertus, švęsti studentiškosios visuomenės šventę.

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s