Sausio 6 d. – Trys karaliai. Pasakojama, kad Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, gal tik nuo viduramžių jie taip buvo vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Iš tiesų Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė sudrumstė šių vyrų ramybę, mat pranašystės skelbė, jog tokio šviesulio pasirodymas sutaps su Atpirkėjo atėjimu į žemę. Taigi išminčiai nutarė aplankyti Kūdikį ir išrinkę jam dovanas – aukso, smilkalų ir miros – leidosi į kelionę.
Šį savaitė nėra gausi minėtinomis dienomis ar šventėmis, todėl galime žvilgtelėti, kam skirsime daugiau dėmesio 2014-aisiais. Šiuos metus Seimas yra paskelbęs lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio, Teatro, Lietuvos dainų šventės, Vaikų sveikatos bei Oršos mūšio metais.
K. Donelaičio metais 2014-ieji paskelbti minint jo 300 metų gimimo sukaktį. Daugiau apie poetą galite paskaityti http://www.mab.lt/Donelaitis/index.html. Kaip skamba “Metų“ posmai ar opera “Kristijonas“, galite sužinoti http://www.lrt.lt/mediateka/grojarasciai/8/439/k.donelaitis
Seimo nutarimu „Dėl 2014 metų paskelbimo vaikų sveikatos metais“ Vyriausybei pavedama patvirtinti Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą ir numatyti lėšas šioms priemonėms vykdyti. Tikimasi, kad minėtomis priemonėmis bus valstybės mastu tęsiamas visuomenės sveikatinimo procesas, ypatingą dėmesį skiriant sveikos gyvensenos įpročių ugdymui, su sveikata susijusiems naudingiems įpročiams, vertybėms bei elgesio formavimuisi skatinti.
2014 metų rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą. 1514 metais įvykęs mūšis yra viena didingiausių Lietuvos kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio ir nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data. Kaip teigia Lietuvos istorikai, pergalė Oršos mūšyje, pasiekta ginant Lietuvos teritorinį vientisumą prieš beveik tris kartus didesnę rusų kariuomenę, sudarė sąlygas Lietuvai sudaryti paliaubas, kurios 40 metų valstybėje užtikrino taiką.
Seimas dėl to priėmė nutarimą, taip „įvertindamas teatro vaidmenį ugdant kultūrinį sąmoningumą, akcentuodamas Lietuvos teatro meninės kūrybos plėtrą, pabrėždamas kultūros prieinamumo didinimą bei visuomenės kūrybiškumo skatinimą“. Šiandien Lietuvos teatrui, kuris prieš daugiau nei du dešimtmečius buvo pirmasis valstybės atgimimo šauklys, reikia naujo impulso. Tikiuosi, kad 2014-uosius paskelbus Teatrų metais bus sukurta daugiau spektaklių visuose šalies miestuose, paskatinta nacionalinės dramaturgijos kūryba ir, bene svarbiausia, šalies teatrai taps labiau prieinami lankytojams ir pritrauks naujų žiūrovų“, – sakė Teatrų metų iniciatorė Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D. Teišerskytė.
Nenuginčijama tradicija tapusios Lietuvos dainų šventės išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, tautinės kultūros gyvybingumą, tėvynės meilę ir solidarumą. Jos suburia skirtingas kartas, padeda ugdyti etines vertybes. Per daugelį metų susiformavo vertingiausi žanrų raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai, emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas. Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys ir nuolatinis kryptingas kūrybos procesas, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms. 2003 m. lapkričio 7 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, 2008 m. ši tradicija įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Taip pat 2014-uosius krikščionių bažnyčių Lietuvoje vadovai yra paskelbę Šeimos metais, Lietuvos sveikuolių sąjunga – Sveikos šeimos metais, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja – Šeimos ūkininkavimo metais.
Žemės bičiulių erdvė 