Saulė suka metų ratą…(sausio 27 – vasario 2 d.)


P1050550

Praėjusią savaitę sulaukėme pirmųjų  šalčių, tačiau žiema vis dar šykšti sniego…  Su pavydu žvelgiame į pusnis, nufotografuotas 2008 metų lapkričio 24 dieną. Nepavydėkite, sniego tą dieną buvo panašiai kaip ir dabar, tiesiog nuo šalia esančių laukų vėjas jį visą sunešė ant kelio Krekenava – Naujamiestis. Todėl trumpam kelias tapo sunkiai pravažiuojamu.

P1050551

Kol vis dar laukiame sniego, žvilgtelėkime į kalendorių…

Sausio 28 d. – Europos duomenų apsaugos diena. Ši diena įtvirtinta Europos Tarybos iniciatyva, siekiant plėsti Europos piliečių žinias apie asmens duomenų apsaugos problemas, taip pat informuoti piliečius apie jų teises bei atsakomybę. Europos valstybės šią dieną organizuoja įvairius renginius, kad kuo daugiau Europos gyventojų sužinotų apie savo teises asmens duomenų apsaugos srityje ir perduotų šias žinias kitiems. Asmens duomenų apsauga priskirtina prie modernių teisių, būdingų išsivysčiusioms šalims. Tai yra viena iš svarbiausių žmogaus į teisės į privatų gyvenimą sričių. Lietuvoje pagrindinis asmens duomenų apsaugą reglamentuojantis teisės aktas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas buvo priimtas 1996 metais. Vėliau Įstatymas keistas ir tobulintas atsižvelgiant į ES teisę bei besivystančių informacinių technologijų diktuojamas naujoves.

Sričių, reikalaujančių nuolatinio dėmesio užtikrinant  asmens duomenų apsaugą elektroninėje erdvėje, šiandien jau yra labai daug: elektroninė prekyba, rinkodaros tyrimai, mokesčių deklaravimas, su darbo paieškomis susijusios paslaugos, su mokymusi susijusios paslaugos, su sveikatos paslaugomis susijusios informacijos kaupimas ir tvarkymas, draudimas, su sandoriais susijusios registrų paslaugos, įvairių pažymų užsakymas internetu, socialiniai tinklapiai, finansinės paslaugos, kreditų teikimas, skolų išieškojimas, vaizdo stebėjimo kameros, vaizdų fotografavimas ir viešinimas internetiniuose žemėlapiuose ir kt.

Kad būtumėte saugūs elektroninėje erdvėje, siūlome apsilankyti

http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/day/sid_2014

aaa

Sausio 31 d. – Kinų naujieji metai. Kinų naujieji metai švenčiami pirmąją Kinų kalendoriaus pirmo mėnesio dieną – antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos. Pagal Mėnulio kalendorių gyvena Kinijos, Vietnamo, Korėjos, Tibeto gyventojai. Naujuosius metus kinai tradiciškai švenčia su savo šeima. Vakarienei valgomas keptas viščiukas. Pirmąją Naujųjų metų dieną valgomas vegetariškas maistas. Gatvėse ir viešose vietose tradiciškai šokamas drakonų ir liūtų šokis – apsivilkus auksu žėrinčius šiuos žvėris imituojančius drabužius. Kinai švenčia naujuosius metus 15 dienų. Pirmąsias tris – su šeima ir artimais draugais. Septintoji diena laikoma visų žmonių gimimo diena, kai kiekvienas žmogus apmąsto, ką jis per metus pasiekė, kaip jis ištobulėjo, užaugo. 15-oji naujųjų metų diena vadinama Žibintų diena, kai visi įžiebia popierinius žibintus. Šią dieną vaikai pasigamina popierinius žibintus, o vakare juos įžiebia ir išeina į gatves. Šventė daug kuo primena Heloviną, kur vietoj žibintų naudojami moliūgai. Jaunimas žibintų naktį išeina į gatves tikėdamasis susirasti sau porą. Kiti dirba savotiškais porų sąvadautojais, piršliais. Tikima, kad tas, kuriam pavyksta suvesti porą, bus laimingas visus metus. Manoma, kad labiausiai sekasi poras supiršti piršliams su šviesiais žibintais.

url4

Vasario 2 d. – Kristaus Paaukojimo šventė, Grabnyčios, Perkūno diena. Kristaus Paaukojimo šventė sutapatinta su senąją lietuvių švente Grabnyčiomis, Perkūno diena. Šios šventės paskirtis – paminėti Kristaus paaukojimą. Pagal Bibliją, Juozapas ir Marija atnešė savo kūdikėlį į Jeruzalės šventovę paaukoti jį ir pašvęsti Viešpačiui. Toks buvo Viešpaties per Mozę duotas įstatymas. Šeima nediskutavo, ar šis veiksmas būtinas, jei jų kūdikis yra Aukščiausiojo Sūnus. Jie vykdė Bažnyčios įpareigojimą. Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos užėjus audrai ir perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padės apsisaugoti nuo audrų ir ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Perkūnui.

Anksčiau su tokiomis žvakėmis dar būdavo ir buriama. Uždegus žvakę žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – gali būti, kad kas nors iš namiškių greitai mirs.

Sakoma, kad per Grabnyčias jau Pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Jei diena būna saulėta, manoma, kad pavasaris bus ankstyvas, o vasara – su dažnomis perkūnijomis. Jei dar daug sniego ant stogų, vasarą bus vešlios pievos. Vėjuota Perkūno diena suvėlina pavasarį, dėl to ūkininkams gali pritrūkti pašaro.

zvakes

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s