Mokytoja Rūta Adamkevičienė toliau su mumis dalinasi kelionės į Egiptą įspūdžiais.
“Atostogaujant Egipte teko aplankyti Biblijinį Mozės kalną. Į kalną veda du keliai: vienas serpantininis ir ne toks varginantis, kitas apie 3800 iškaltų akmeninių laiptelių kelias. Pirmuoju keliu įkopėme į kalną – antruoju nusileidome. Kopimas truko tris valandas . Prasidėjo apie 3 nakties apie 6 val. pasiekėme kalno viršūnę, kurioje yra Šv. Trejybės koplyčia. Truputį po 6 val. patekėjo saulė. Dalinuosi savo įspūdžiais.
Sinajaus kalnas, Džebel Musa, Horebas – viršūnė Sinajaus pusiasalyje, Egipte Viršukalnė yra iškilusi 2285 metrų aukščio virš jūros lygio. Kalno papėdėje yra lyguma. Šis kalnas dar yra vadinamas Dievo kalnu, nes pasak Senojo Testamento, Mozė ant šio kalno gavo įsakymus, kurie buvo duoti jo tautai, t. y. izraelitams. Senajame Testamente minimas ir kitas kalno pavadinimas – Horebo kalnas.
Kalno papėdėje VI amžiuje pastatytas Šv. Katerinos vienuolynas, vienas seniausių ( antras po Šv. Antano) veikiančių vienuolynų pasaulyje. Vienuolyno teritorijoje yra biblijinis degantis ir nesudegantis krūmas, iš kurio Dievas prakalbo Mozei. Vienuolyną juosia tvirtos 15 m aukščio granito sienos. Vienuolyno teritorijoje yra bazilika, mečetė. Vienuolyne saugoma antra pagal dydį rankraščių ir kodeksų kolekcija, nusileidžianti tik Vatikano bibliotekai. Čia yra senovinių rankraščių graikų, arabų, armėnų, hebrajų, gruzinų, asirų, udų kalbomis. Čia rastas IV a. Sinajaus kodeksas (graikų Biblijos rankraštis). Kitas labai svarbus dokumentas, rastas vienuolyne, yra pranašo Mohamedo pasirašytas dokumentas, kuriuo įsipareigojama globoti vienuolyną. 2002 m. dėl savo istorinės ir kultūrinės vertės Šv. Kotrynos vienuolynas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.“
Žemės bičiulių erdvė 