Kovo 24 d. – Tarptautinė tuberkuliozės diena. Kovo 24 d. Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos sprendimu minima Tarptautinė tuberkuliozės diena. Ši diena skirta plačiau informuoti žmones apie pavojingą ligą. Tuberkuliozės (kitaip džiovos) sukėlėją prieš daugiau nei šimtą metų atrado vokiečių gydytojas Robertas Kochas. Už tai jam buvo suteikta Nobelio premija. Nepaisant to, iki šiol nepavyksta nugalėti šios ligos. Viena iš pagrindinių priežasčių – žmonių neišmanymas. Daugelis net nežino, kad tuberkuliozė, pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Būna, kad sergantysis tuberkulioze slepia ligą nuo artimųjų. Jei žmogus susirgo atvirąja tuberkuliozės forma, ligos pradžioje jis labai pavojingas aplinkiniams. Tuberkulioze du kartus dažniau serga vyrai nei moterys, taip pat kaimo gyventojai. Labai retai serga vaikai iki 16 metų amžiaus, nes jie paskiepijami tuberkuliozės vakcina (BCG) gimdymo skyriuose.
Kovo 25 d. – Blovieščiai, Gandro šventė. Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai. Gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę. Stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams. Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Be to, kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai. Dar vienas su švente susijęs keistas paprotys – tikėjimas, kad šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti.
Kovo 25 d. – Apsireiškimas Šv. Mergelei Marijai. Tai krikščioniška šventė, kurios metu pagerbiamas Marijos paklusnumas Dievui. Naujajame testamente, evangelijoje pagal Luką (1.26), pasakojama, kad dievas siuntė angelą Gabrielių apreikšti mergelei Marijai, kad ji nuo Šventosios Dvasios pradės ir pagimdys Dievo Sūnų. Marija paklausė: kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“. Angelas atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu….“. Tuomet Marija atsakė: „Štai aš viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė. Apreiškimas Marijai laikomas pirmuoju žmonijos atpirkimo etapu. Marijos paklusimas Dievui čia priešpastatomas Ievos nepaklusnumui. Apreiškimo Marijai diena paskelbta kovo 25-oji, atsižvelgiant į tai, kad Kristus gimė per Kalėdas, taigi po devynių nėštumo mėnesių. Be to, Marija turėjusi pastoti būtent pavasarį, kai atbunda gamta. Manyta, kad pavasarį buvo sukurtas ir visas pasaulis.
Šia proga Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje kovo 25 d. (antradienį) Viešpaties Apreiškimo iškilmės šv. Mišios 12 val. ir 18 val.
Kovo 27 d. – Tarptautinė teatro diena. Teatro diena paskelbta švente XI-jame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Šventė minima nuo 1962 metų. Žodis „teatras“ kilo iš graikų kalbos: „theatron“ – vieta, skirta vaidybai. Teatro ištakų galima rasti dar senovės medžiotojų ir žemdirbių apeigose, taip pat liaudies papročiuose. Pirmasis profesionalus europietiškas teatras įkurtas Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose. Lietuva drąsiai gali didžiuotis prieš kitas šalis kaip turinti daugybę teatrų (daugiau nei 30), kurių ne vienas pripažintas ir pasauliniuose teatrų festivaliuose.
Kovo 29 d. – Lietuvos įstojimo į NATO diena. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija). NATO – tai gynybinė organizacija, kurią sudaro laisvos ir nepriklausomos valstybės, susijungusios į sąjungą tam, kad diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugotų tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę. Organizacijos sprendimai priimami tik pritarus visoms jos narėms. Siekdamos apginti savo nepriklausomybę, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Islandija, Italija, JAV, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį.Tai ir buvo NATO pradžia. Nuo 1952 m. į organizaciją pradėjo jungtis ir kitos šalys. Iš pradžių NATO saugojo taiką Euroatlantinėje erdvėje, o nuo 1999 m. patvirtinta koncepcija, pagal kurią orgnizacija pasiruošusi vykdyti taikos misijas ir teritorijose, neįeinančiose į NATO valstybių ribas.
Kovo 29 d. – Žemės valanda. Tai pasaulinė iniciatyva, kviečianti visų šalių vyriausybes, verslo organizacijas, bendruomenes, vyrus, moteris ir vaikus (kur jie bebūtų) išjungti šviesas vienai valandai ir tokiu būdu parodyti savo susirūpinimą planetos ateitimi. Žemės valanda prasidėjo nuo vieno miesto – 2007 m. Sidnėjuje pirmą kartą 2,2 milijonai žmonių išjungė šviesas, taip pasisakydami prieš klimato kaitą. Vėliau ši aplinkos apsaugai skirta kampanija tapo pasauline ir 2010 m. išplito jau 128 šalyse ir teritorijose. Žemės valanda siekia mažai ir tuo pačiu daug. Jos tikslas pranešti, kad kiekvienas žmogus turi galios reikšmingiems pokyčiams pradėti. Žemės valanda – visuomeninė kampanija, apimanti tūkstančius organizacijų ir milijonus piliečių. Daugiau nei 70-yje šalių Žemės valandą koordinuoja Pasaulio gamtos fondas (WWF). Dar 50-yje šalių ir regionų iniciatyvą organizuoja ir įgyvendina oficialūs partneriai. Globali Žemės valandos komanda dirba Singapūre. Tarptautinė WWF būstinė yra Šveicarijoje. Oficialus Žemės valandos 2014 video siužetas:
Žemės valanda 2014 kviečia visus Lietuvos gyventojus kovo 29 d. 20:30 val. išjungti šviesas ir nereikalingus energijos šaltinius namuose, prekybos ir pramogų vietose, miestų viešosiose erdvėse ir vieną valandą skirti sudaryti planui, ką kiekvienas mūsų per metus padarys Lietuvos gamtai apsaugoti.
Daugiau apie Žemės valandą
http://www.zemesvalanda.lt/
http://www.earthhour.org/
Kovo 30 d. – Laikas persukamas vieną valandą į priekį. Šią dieną Lietuvoje pereinama prie vasaros laiko – laikas persukamas vieną valandą į priekį. Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima “pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Kovo 30-ąją, sekmadienį, trečią valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį. Pagal vasaros laiką Lietuva gyvens septynis mėnesius. Vasaros laikas bus atšauktas paskutinįjį spalio sekmadienį – spalio 26-ąją. Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių. Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą – psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Nuo hormonų veiklos daug priklauso, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita. Stokholmo Karolinskos instituto tyrimai rodo, kad laiko kaitaliojimas veikia širdies ligomis sergančius žmones – įvedus vasaros laiką, pirmąją savaitę miokardo infarkto atvejų padaugėja 5 procentais. Lietuvoje sezoninis laikas dar bus taikomas iki 2016-ųjų.
Žemės bičiulių erdvė 