Saulė suka metų ratą… (balandžio 21-27 d.)


P1210757

Džiaugsmo margutį į širdį priimkit,

gėrio margutį kitiems padalinkit,

meilės margutį širdy paturėkit,

laimės margutį į ateitį dėkit…

Balandžio 21 d. – antroji Velykų diena. Nuo seno lietuviai Velykas švęsdavo dar 4 dienas po jų išvakarių. Pirmosios Velykų dienos vakare būryje švęsdavo ir giedodavo jaunimas. Geriausi dainininkai buvo apdovanojami margučiais ir šventiniais skanumynais. Būdavo renkamas gražiausias margutis karalius. Antroji Velykų diena – vaikų džiaugsmui. Šią dieną jie eina kiaušiniauti. Tradiciškai porą margučių jiems padovanoja krikštamotė. Iš kaimynų margučių buvo prašoma dainomis: „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis. Velykų rytą lelija pražydo, ne dėl manęs vieno, ale dėl viso svieto. Anoj pusėj gandras betupįs, snapu berašąs, kiaušinių beprašąs. Gaspadine, negailėki, į pintinę man įdėki…“ Ketvirtoji Velykų diena buvo vadinama Ledų diena. Buvo tikima, kad šią dieną negalima liesti žemės, kad ledai javų vasarą neiškapotų. Negalima arti, akėti, net kuolo žemėn kalti.

Balandžio 23 d. – Jorė, Jurginės, Ganiklio diena. Nuo seno šią dieną buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventė. Jorėti – reiškia augti, plisti, žaliuoti ir t. t. Sakoma „pažaliavo kaip jorė“, „medis žalias it jorė“ (Lietuvių kalbos žodynas). Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šios šventės sutapatintos su Jurginėmis, šv. Jurgio vardo diena. Šv. Jurgis lietuvių mene vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Tai krikščionybės nešėjas, gynėjas, gyvulėlių globėjas. Neveltui vardas Jurgis (rusiškai Georgas, angliškai Džordžas), kilęs iš žydų kalbos ir reiškia „žemdirbys“. Jo šventė – pavasarį, kai atgimsta žemdirbystė. Jorė arba Joris – tai pavasario Perkūnas, žadinantis gyvybės jėgas. Jis yra raitelis, panašus į mūsų Vytį ir šv. Jurgį. Jorė valdo žemės raktus, prikelia augmeniją, pabudina žemę, siunčia lietų. Jorė globoja žirgus, gyvulius, žvėrelius. Per Jorę išgena gyvulius į ganyklą ir išjoja arklius naktigonėn; su tuo susiję įvairūs apsisaugojimo nuo burtininkų, raganų ir vilkų ritualai, iš kurių bene svarbiausias esti gaidžio aukojimas. Šį rytą niekam nevalia eiti iš trobos lauk, kol šeimininkas neapėjo sodybos. Jis papjaudavęs juodą gaidį, kraują išvarvindavęs prie tvarto durų į arklių ėdžias ant avižų. Vidurius dėdavęs ant akmens sakydamas: „Te, Dievuli, tavo dalį!“ Mėsą virdavę pusryčiams.

Balandžio 23 d. – Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena. Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena švenčiama visame pasaulyje Jungtinių Tautų organizacijos sprendimu. Šia švente siekiama pabrėžti knygos vertę (atsiradus televizijai ir internetui, žmonės mažiau skaito knygas) ir apginti autorių teises. Knyga suteikia žmogui žinių, idėjų, dvasinio peno, skatina vaizduotę ir kūrybiškumą, grožio ir moralės sampratą. Knyga padeda tautai pristatyti savo kultūrą kitoms šalims ir susipažinti su kitų tautų kultūra. Pirmoji lietuviška knyga buvo išleista 1547 m. Tai Martyno Mažvydo Katekizmas (Catechismvsa prasty Szadei, Makslas skaitima raschta yr giesmes del kriksczianistes bei del berneliu iaunu nauiey sugulditas).

Balandžio 24 d. – Tarptautinė jaunimo solidarumo diena. Ši diena skirta atkreipti valstybės, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į jaunimo problemas. Jaunimo, visuomeninės organizacijos siekia kovoti už jaunimo teises, jo užimtumo, socialinių problemų sprendimą, kūrybiškumo skatinimą.

Balandžio 25 d. – Daržų diena, Šv. Morkus. Šią dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės. Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas. Jis krikštijęs pagonis, buvo persekiojamas ir už tai nužudytas. Liaudyje gyvos sakmės apie Šv. Morkų: vieną kartą mergelė Marija sijojusi miltus ir iš jos sietą pavogęs velnias. Marija siuntusi Morkų sieto grąžinti. Morkus susipešęs su velniais, o sietą švystelėjęs iki dangaus. Dabar tas sietas šviečia nakčia (Sietynu liaudiškai vadinamas Tauro žvaigždynas). Tokia sakme Šv. Morkaus diena tarsi susiejama su Daržų diena, sėja.

Balandžio 25 d. – Pasaulinė pingvinų diena. Balandžio 25-oji paskelbta Pasauline pingvinų diena. Kasmet apytikriai šiuo metu Antarktikoje prasideda pingvinų migracija. Metų pabaigoje, prasidėjus žiemai, pingvinai palieka vandenyną ir keliauja tūkstančius kilometrų į žemyno gilumą, kur susiporuos ir padės kiaušinius. Viena patelė padeda tik vieną kiaušinį, kuriuo vienodai rūpinasi ir ji, ir patinas (abu pakaitom eina į vandenyną maitintis). Atšilus orams, pavasarį, kai ledas pradeda tirpti, pingvinai su jau paaugusiais pingvinukais vėl grįžta gyventi atgal į vandenyną. Pingvinas – neskraidantis paukštis. Jų sparnai daugiau naudojami kaip plaukmenys. Beje, pingvinai gyvena ne tik Antarktikoje, bet ir Pietų jūrų salose, pietiniuose Australijos pakraščiuose, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos, net Pietų Afrikos pakrantėse.

Balandžio 26 d. – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Balandžio 26-ąją švenčiama pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Lietuvoje ši šventė pradėta minėti nuo 2000 m. Šią dieną siekiama paskatinti intelektinės nuosavybės produktų kūrimą. Kviečiama atkreipti dėmesį į vaikų kūrybiškumo skatinimą, kad tam būtų sudarytos palankios sąlygos. Kad būtų kuriama intelektinė nuosavybė, svarbu suteikti šalies gyventojams reikiamą išsilavinimą, technologines galimybes. Garsiausi intelektinės nuosavybės išradimai, įrašyti į Gineso knygą: skalbimo mašina (1907 m.), televizija (1925 m.), prekių vežimėlis (1938 m.), polietileno maišelis (1945 m.), kreditinė kortelė (1950 m.), nešiojamasis magnetofonas (1979 m.), Rubiko kubas (1980 m.), mobilusis telefonas (1990 m.). Lietuvoje intelektinės nuosavybės dieną kasmet įteikiami Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) apdovanojimai žymiausiam šalies menininkui ir mokslininkui; LATGA-A Metų autoriaus apdovanojimai populiariausiems kompozitoriams, dramaturgams bei kitiems menininkams, taip pat asmenims nusipelniusiems autorių teisių apsaugos srityje. AGATA apdovanojimus įteikia muzikos atlikėjui arba grupei, dažniausiai tais metais transliuotam fonogramų gamintojui.

Balandžio 27 d. – Medicinos darbuotojų diena. Tai profesinė medicinos darbuotojų šventė. Šventė Lietuvoje pradėta minėti nuo 2004 m. LR Sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko iniciatyva. Jis pasiūlė šia diena papildyti Atmintinų dienų sąrašą. Balandžio 27–oji pasirinkta todėl, kad 1918 metų balandžio 27 dieną Lietuvos Respublikos valstybės taryba sudarė Sveikatos komisiją, kurios nariais tapo daktaras Jonas Basanavičius, inžinierius profesorius Steponas Kairys ir kunigas Justinas Staugaitis. Vėliau į jos veiklą įsitraukė iš Rusijos sugrįžęs daktaras Jurgis Alekna, paskirtas Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamento direktoriumi. Šią dieną rengiami medikų susibūrimai, konferencijos, dalijamasi darbo patirtimi.

Balandžio 27 d. – Pasaulinė grafinio dizaino diena. Grafinio dizaino diena pradėta švęsti nuo 1995 m., pasaulinės grafinio dizaino asociacijos (www.icograda.org) iniciatyva. Tai profesinė grafikos dizainerių šventė. Grafinis dizainas – tai vizualinio turinio pateikimas įvairiomis meninėmis ir techninėmis priemonėmis. Grafinio dizaino terminą pirmą kartą 1922 m. pavartojo William Addison Dwiggins. Grafikos dizainerio užduotis – žodžius, vaizdus (kartais ir animaciją, garsą) bei kitokius elementus perteikti patraukliu būdu. Visa tai įgyvendinama knygų maketuose, įmonių prezentacijose, interneto svetainėse, įvairiuose reklamos tipuose.

Balandžio 27 d. – Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena. Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena kasmet švenčiama paskutinįjį balandžio sekmadienį. Šią dieną minėtina paskelbė Pasaulinė susigiminiavusių miestų federacija. Susigiminiavę miestai – tai skirtingų šalių miestai, kurie bendradarbiauja prekybos, pramonės, kultūros ir kt. srityse. Tarp miestų sudaromos susigiminiavimo sutartys.

  • Bendradarbiauti tarpusavyje miestai siekė nuo seniausių laikų. Viena iš garsiausių miestų sąjungų – Hanzos miestų sąjunga tarp Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų dar, įsteigta 1280 m.
  • Su Lietuvos sostine Vilniumi susigiminiavimo sutartis yra pasirašę 13 užsienio šalių miestų: Ukrainos sostinė Kijevas, Lenkijos Krokuva, Danijos Olborgas, Italijos Pavija, Vokietijos Erfurtas ir Duisburgas, Austrijos Zalcburgas, Vengrijos Budapeštas, Graikijos Pirėjus, Norvegijos Oslas, Suomijos Joensu, JAV Medisonas, Taivanio Taipėjus. Dar su 16 miestų Vilnius yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis.
  • Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, susigiminiavęs su tolimąja Japonija. 1989 m. Klaipėdos m. tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas A. Žalys ir Kudži meras Jošiaki Kuji pasirašė susigiminiavimo sutartį, kurioje rašoma, kad abu miestai apdirba gintarą ir tai leidžia jiems pradėti bendradarbiauti.
  • Susigiminiavimo sutartis yra pasirašę net 32 Švedijos ir Lietuvos miestai.

Balandžio 27 d. – Pinhole (camera obscura) fotografijos diena. Pinhole (lot. camera obscura, išvertus į lietuvių kalbą – tamsus kambarys) technika žinoma dar nuo senovinių laikų. Pirmasis apie šią techniką užsiminė kinų filosofas Mo-Ti (gyvenęs 5 amžiuje prieš Kristų). Vėliau apie tai rašė Aristotelis, Leonardo Da Vinci bei daugelis kitų žinomų mokslininkų ir astronomų. Camera obscura – pro mažą skylutę įsiskverbianti šviesa ant visiškai tamsios patalpos sienos projektuoja apverstą vaizdą. Taip buvo atrastas fotografavimo būdas. Šiais laikais Pinhole technika fotografai naudojasi tik dėl smalsumo, noro sukurti ypatingas meniškas nuotraukas. Jie gaminasi kameras iš kavos, arbatos, tabako dėžučių ar kitokių dėžių. Dėžėje pragręžiama skylutė, o į dėžės vidų dedama šviesai jautri medžiaga. Fotografuojant šiuo būdu vaizdas gali būti fiksuojamas (eksponuojamas) labai ilgai: minutę, valandą ar net parą. Daugiau apie šią fotografijos rūšį http://www.pinhole.lt/lt

Balandžio 27 d. – Geologų diena. Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį švenčiama Geologų diena. Tai profesinė geologų šventė. Geologija – žemės sandaros ir jos istorijos mokslas (DLKŽ). Geologas tyrinėja žemės sandarą, struktūrą, jos kaitą. Šios specialybės žmonės dirba kalnakasyboje, užsiima naftos ir dujų paieška, tyrinėja požeminius ir paviršinius vandenis. Lietuvoje prie Aplinkos ministerijos yra įkurta Lietuvos geologijos tarnyba. Ji Lietuvos teritorijoje tiria žemės gelmes, reguliuoja racionalų žemės gelmių panaudojimą, saugo geologinę aplinką, kaupia valstybinę geologinę informaciją. Geologų dienos proga LR Aplinkos ministerija organizuoja Lietuvos geologų sąskrydžius.

Balandžio 27 d. – Gyvybės diena. Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Gyvybės diena. Šią dieną pasiūlė švęsti Kardinolų Konsistorija Vyskupų konferencijose dar 1991 metais. Tačiau šventė išpopuliarėjo ją aktyviau paraginus švęsti Popiežiui Jonui Pauliui II-ajam, 1995 m. Šios dienos tikslas – paskatinti visuomenę daugiau dėmesio skirti žmogaus gyvybės prasmei ir vertei; atkreipti dėmesį į abortų ir eutanazijos problemas. 1998 m. Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsiliepdama į Šv. Tėvo raginimą, nutarė šią dieną kasmet minėti Lietuvos bažnyčiose. Šią dieną apie svarbias gyvybės išsaugojimo problemas kalbama ne tik bažnyčiose, bet ir rengiamos paskaitos, konferencijos.

Balandžio 27 d. – Atvelykis – pirmasis sekmadienis po Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę. Tradiciškai iki Atvelykio būtinai reikėdavo aplankyti savo krikštavaikius, apdovanoti juos margučiais ir kitomis dovanomis. Per Atvelykį pasimatoma su giminėmis, jeigu dėl kažkokių priežasčių nepavyko pasimatyti per Velykas. Šią dieną vėl dažomi kiaušiniai (anksčiau kaime dažydavo visus kiaušinius, kuriuos per savaitę sudėjo vištos), ridenami margučiai, supamasi sūpynėse. Kiaušinius per Atvelykį daužo tik vaikai. Tądien daugiausiai dėmesio skiriama vaikams, todėl Atvelykis kartais vadinamas vaikų Velykomis arba Velykėlėmis.


Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s