Saulė suka metų ratą… (balandžio 28 d. – gegužės 4 d.)


P1210851

Balandžio 29 d. – Tarptautinė šokio diena. Ši šventė švenčiama nuo 1982 metų, UNESCO sprendimu. Ji sutapatinta su prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniu. Ž.Ž. Noveris (1727-1810 m.) buvo žymus choreografinio meno reformatorius ir teoretikas, „šiuolaikinio baleto tėvas“. Šokio menas išsirutuliojo iš liaudiškų apeigų – šokių, skirtų padėkoti ir pagarbinti dievams. Vėliau šokis išsiskyrė į dvi funkcijas – tapo tiesiog malonumas, pramoga ir scenos menas, skirtas išreikšti emocijas, pademonstruoti kūno plastiką ir lankstumą. Lietuvoje be tradicinio baleto Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre galima išvysti šiuolaikinį šokio atmainų: Anželikos Cholinos šokio teatro spektakliai, Andriaus Pulkauninko fizinis-vizualinis teatras, Kauno šokio teatras „Aura“. Įkurtas ir Lietuvos šokio informacijos centras, kasmet rengiantis šiuolaikinio šokio festivalius.

Balandžio 30 d. – Valpurgijos naktis. Tai pagoniška senovės germanų pavasario šventė. Iki šiol ji ypač triukšmingai švenčiama Vokietijoje, Harco regione. Naktį iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją persirengėliai (raganos ir velniai) triukšmaudami eina Harco regiono miestelių gatvėmis, o nakčiai lipa į Brokeno kalną, kur iki ryto kūrena laužus. Buvo tikima, kad šią naktį raganos išteka už velnių, kad tai jų vestuvių puota. Šventė skirta prikelti pavasarį. Tuo ji siejasi su lietuvių pagonių švente Užgavėnėmis, kai persirengėliai savo veiksmais veja žiemą, sveikina pavasarį. Per Valpurgijos naktį taip pat deginamos šiaudinės raganos, primenančios mūsų Morę. Kai kas sieja šią šventę ir su Jore, pirmojo perkūno diena. Tikroji Valpurgijos naktis švenčiama paskutinę balandžio naktį, tačiau šventės pavadinimas pradėtas vartoti ir plačiau. Pvz., Lietuvoje moterys, gebėjusios burti ir vadinamos raganomis, naktimis rinkdavosi ant Šatrijos kalno. Tokie jų susibūrimai buvo vadinami Valpurgijos naktimis. Valpurgijos pavadinimas siejamas su anglų misionierės Saint Valpurgos vardu (710 – 779 m.). Ji kaip misionierė su broliu buvo atvykusi į Vokietiją. Manoma, kad ji mirė naktį iš balandžio 30 į gegužės 1 d.

Balandžio 30 d. – Tarptautinė veterinarijos diena. 2000 m. Pasaulio veterinarijos gydytojų asociacija paskelbė balandžio 30 dieną Tarptautine veterinarijos diena. Veterinaras – gydytojas medikas, kuris rūpinasi gyvūnų priežiūra ir sveikata, juos gydo ir atlieka ligų profilaktiką. Nuo veterinarų priklauso ir žmonių sveikata, nes jie rūpinasi sveikais mėsos produktais.

Gegužės 1 d. – Tarptautinė darbininkų diena. Tarptautinės darbininkų dienos ištakos siekia dar 1886 metus. 1886 m. gegužės 1-ąją Čikagos miesto policija buvo priversta malšinti darbininkų demonstraciją, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Malšinant demonstraciją neapsieita be aukų. Po trejų metų Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena. Į Lietuvą ši šventė atėjo Tarybų Sąjungos metais ir todėl Lietuvai atgavus nepriklausomybę šventės buvo nepagrįstai kratytasi, nežinant visos jos istorijos. Iš tiesų Tarybų Sąjungos gyvavimo metu gegužės 1-oji buvo kone įspūdingiausia metų šventė. Tuo metu gatvėje žygiuodavo iškilmingos eisenos, geriausi darbuotojai buvo pagerbiami per visą miestą iškilmingai vežant jų portretus. Dabar Tarptautinės darbininkų šventės metu siekiama ne tik pagerbti gerus darbuotojus, bet ir atkreipti dėmesį į darbininkų teises, padėti bedarbiams įveikti skurdą, pasirūpinti darbininkų sauga ir sveikata.

Gegužės 1 d. – Gegutės diena. Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė. Mūsų protėviai švęsdavo gegutės dieną – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant.

Gegužės 1 d. – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga – tai Europos šalių sąjunga, į kurią susibūrusios šalys siekia kartu palaikyti taiką ir gerovę. Šalys narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad visoms šalims rūpimi klausimai būtų sprendžiami kartu demokratiškai. Europos integracijos idėją pirmasis iškėlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas 1950 m. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas buvo sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Pirmosios sąjungos šalys: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija. Europoje gyvena daugybė skirtingų tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis, besilaikančių skirtingų vertybių. Europos Sąjunga gina visų tautų vertybes, saugo jų išskirtinumą, skatina bendradarbiavimą.

Gegužės 3 d. – Saulės diena. Tarptautinė saulės energijos bendrovė (ISES-Europe) paskelbė gegužės 3-ąją Saulės diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Šventė minima nuo 1994 metų. Saulė, vėjas, jūros bangos – puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja. Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso, tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai. Saulės dieną profesionalai ir entuziastai, visuomeninės organizacijos iš visos Europos organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi, įgyvendina tarptautinius projektus. Rengiamos saule varomų automobilių varžybos, seminarai, parodos ir kt. renginiai.

Gegužės 3 d. – Pasaulinė spaudos laisvės diena. 1993 metų gruodį Jungtinių Tautų generalinė asamblėja nusprendė gegužės 3-iąją paskelbti Pasauline spaudos laisvės diena. 1991 m. gegužės 3 d. Afrikos žurnalistai susirinko į sostinę Namibiją į regiono seminarą apie nepriklausomas ir pliuralistines informacijos priemones. Tuomet jie pasirašė Vindchukso deklaraciją, skatinančią visų pasaulio šalių valstybes užtikrinti spaudos laisvę ir demokratiją. Ši deklaracija tapo pirmuoju dokumentu, kuriame reikalaujama suteikti viso pasaulio žmonėms laisvę viešai išsakyti savo nuomonę ir turėti priėjimą prie įvairių nepriklausomų informacijos šaltinių.

Gegužės 4 d. – Šv. Florijonas, Gaisrų sergėtojo diena. Šv. Florijono diena Lietuvoje buvo minima iki II-ojo Pasaulinio karo, o atkūrus nepriklausomybę ji vėl tapo ugniagesių ir gelbėtojų profesine švente. Šią dieną rengiami gaisrininkų pasirodymai, orkestrų koncertai. Pasakojama, kad Florijonas buvęs Romos imperijos kariuomenės raštininkas. Sužinojęs, kad iš jo gimtojo miestelio ketinama į vergiją paimti kelias dešimtis vaikų, jis apie tai pranešė jų tėvams. Dėl to buvo pasmerktas mirti. Prieš mirtį jį daug kankino, o po to, po kaklu parišę girnapusę, nuskandino upėje visiems miestelio gyventojams matant. Florijono kūną upės krante rado viena našlė ir padedant miestelėnams jį palaidojo. Šalia jo kapo buvo įkurta vaikų prieglauda. Viduramžiais Florijonas buvo paskelbtas šventuoju, žmonių gelbėtoju nuo stichinių nelaimių ir gaisrų. Lietuvoje nuo seno tikima, kad Šv.Florijonas sergsti nuo gaisrų. Jo skulptūros buvo statomos miestelių centruose. Ypač jų daug Žemaitijos miestuose (Plungėje, Plateliuose ir kt.).

Gegužės 4 d. – Motinos diena. Motinos diena švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių. Taigi pavasarį, kai garbinama žemė, kad būtų derlinga, nepamirštamos ir motinos. Motinų garbinimas siekia pačius seniausius laikus. Žmonės įvairiose šalyse nuo seno garbino moteriškąsias dievybes, būtent dėl tos pačios priežasties – motina buvo siejama su gyvybės nešėja. Taigi visos Visatos gyvybė buvo aiškinama kaip pagimdyta antgamtiškos kilmės motinos. Graikai garbino Gėją, romėnai – Artemidę, egiptiečiai – Izidę, o lietuviai – Žemyną. Tai žemės deivės. Kitos moteriškos deivės buvo susietos su moterų darbais, rūpesčiais, gimimu, gyvenimu ir mirtimi. Jos rūpinosi žemės derlingumu, moterų vaisingumu, globojo vaikus, lėmė jiems gerą likimą. Likimą lėmė ir sergėjo graikų Eiletijos, rusų Rožanicos, lietuvių Laimos. Visiems gerai žinoma meilės deivė, taip pat glaudžiai susijusi su motinos, t. y vaisingumo, funkcija, skirtinguose kraštuose vadinta skirtingu vardu: Afrodite, Venera, Milda. Įvairiuose kraštuose randama šių deivių garbinimo įrodymų – moteriškos lyties statulėlių. Iš Narvos kultūros (III. tūkst. pr. Kr.) rasta medinių, gintarinių statulėlių. Mažojoje Lietuvoje – akmeninių statulų, vadinamų akmens bobomis. Pasaulyje paplitus krikščionybei, moteriškų deivių kultas pasibaigė, bet motina vis tiek neužmiršta – pradėta garbinti Jėzaus motina Marija.

 P1210867

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s