Saulė suka metų ratą… (gegužės 5 – 11 d.)


2014-04-30-6993[1]

Evelinos Petronytės (IB gimnazijos klasė) nuotrauka
 

Gegužės 5 d. – Vandentvarkos darbuotojų diena. 2003 m. LR Aplinkos ministras įsakymu paskelbė gegužės 5 dieną Lietuvos vandentvarkos ūkio darbuotojų profesine švente. Vandentvarkos darbuotojų tikslas –prižiūrėti geriamojo vandens kokybę ir tvarkyti susidarančias nuotėkas, aprūpinti gyvenvietes vandeniu bei nuotėkų šalinimo sistema. Lietuva tarp kitų šalių gali pasigirti tuo, kad turi švarų geriamąjį vandenį, kurį gyventojai gali gerti tiesiog iš čiaupo.

Gegužės 5 d. – Berniukų šventė (Tango no Sekku). Japonijoje kasmet penkto mėnesio penktą dieną švenčiama Berniukų šventė, japoniškai vadinama Tango no Sekku. Šią dieną kiekvienam šeimos vyrui lauke iškabinamas spalvotas popierinis karpis. Karpį japonai laiko stipriausia, atkakliausia iš žuvų,todėl jis laikomas vyriškumo simboliu. Berniukų šventės metu rengiami vaidinimai, žaidimai, kepami saldumynai. Vienas iš tradicinių šios šventės saldumynų – Kashiwa – Mochi. Jis kepamas iš ryžių ir pupelių, vyniojamas į ąžuolo lapą. Saldumyno forma panaši į šalmą, todėl buvo tikima, kad tokie saldumynai padeda samurajams laimėti kovas. Ąžuolas, kaip tvirčiausias medis, simbolizuoja stiprybę. Kitas saldumynas – Chimaki, gaminamas iš ryžių miltų, vyniojamas į bambuko lapą. Bambukas – pasiaukojimo simbolis. Berniukų dieną tradiciškai visi vyrai ir berniukai maudosi vilkdalgių vonioje. Vilkdalgio stiebas panašus į kardą, todėl siejamas su vyriškumu. Buvo tikima, kad vilkdalgių vonia stiprina, saugo nuo ligų. Primename, kad trečio mėnesio trečią dieną (kovo 3 d.) Japonijoje švenčiama Lėlių šventė, skirta mergaitėms.

Gegužės 6 d. – Tarptautinė diena be dietų. Šią dieną visame pasaulyje skatinama atkreipti visuomenės, ypač jaunimo, dėmesį į psichologines problemas dėl svorio. Jaunimas neretai klaidingai tiki, kad tik liesas žmogus gali būti laimingas. Dėl šios priežasties dažniausiai paauglės serga nervine anoreksija, t.y., badauja, nes bijo sustorėti. Net 5-20 proc. sergančiųjų anoreksija miršta nuo išsekimo. Kiekvienas turi mylėti save tokį, koks yra. Be abejo, reikia rūpintis savo kūnu – valgyti sveiką, vitaminingą maistą, sportuoti. Tačiau nuolatinės dietos – tikrai ne išeitis.

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena baisias rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t.y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t.y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.

Gegužės 8 d. – Tarptautinė raudonojo kryžiaus diena. 1863 m. buvo įkurta Tarptautinė sužeistųjų pagalbos tarnyba. Ji, visų pirma, rūpinosi sužeistaisiais kare. Vėliau tarnybos veikla apėmė ir platesnę visuomenės dalį. Tai Raudonojo kryžiaus judėjimo pradžia. 1864 rugpjūčio 22 d. Žano Anri Diunano pasiūlymu, Šveicarijoje buvo pasirašyta konvencija dėl sužeistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo. Konvencijoje buvo numatyta, kad viso pasaulio gydytojai ir medicinos seserys turėtų bendrą kalbą. Greitosios pagalbos simboliu išrinktas raudonas kryžius baltame fone. 1906 m. Osmanijos imperijoje įkurta Raudonojo pusmėnulio organizacija, kuri yra Raudonojo kryžiaus analogas musulmonų šalyse. Ir Raudonojo kryžiaus, ir raudonojo pusmėnulio organizacijos pavaldžios Tarptautiniam komitetui, kurio būstinė įkurta Ženevoje. Karo metu komitetas veikia kaip tarpininkas tarp kovojančių šalių. Komiteto atstovai turi teisę neliečiami vaikščioti po bėglių ir kalinių lagerių teritorijoje, gydyti sužeistuosius, suteikti visuomenei informaciją apie sužeistus žmones ir jų sąlygas. Raudonojo kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio organizacijos jungia daugiau nei 400 mln. žmonių iš 175 pasaulio šalių.

 Gegužės 8 d. – Šv. Stanislovas, Cibulinis. Šią dieną senoliai laikė tinkamiausia diena sodinti svogūnus ir sėti žirnius. Kad svogūnai būtų geri, juos sodindavo tuomet, kai danguje kartu nebūna saulės ir mėnulio – t.y., arba anksti ryte, kai dar saulė nepatekėjusi arba vėlai vakare, kai dar nespėja pasirodyti mėnulis. Šią dieną bičių augintojai spėdavo, koks šiemet bus medus. Jei diena giedra, saulėta – bus daug medaus, jei apsiniaukusi – mažai. Į Lietuvą atėjus krikščionybei ši diena sutapatinta su Šv. Stanislovo varduvėmis. Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568) gimė lenkų didikų šeimoje. Kai Stanislovui sukako 14 metų, jis pradėjo lankyti Vienoje atidarytą jėzuitų kolegiją. 1565 m. gruodį Stanislovas stipriai susirgo ir prašė jam pakviesti kunigą, tačiau kunigo jam nepakvietė. Stanislovas daug meldėsi. Tuomet jam pasirodė šv. Barbora ir švč. mergelė Marija su Kūdikėliu ant rankų. Stanislovas pasveiko. Tačiau būdamas 18-os vėl susirgo ir mirė per Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Dar vienas šv. Stanislovas buvo Krokuvos vyskupas, turėjęs galių gydyti žmones, prikelianti juos iš mirusiųjų.

Gegužės 8 d. – Lietuvos muitinės įkūrimo diena. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas skelbia, kad gegužės 8-oji yra Muitinės profesine švente. Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad ši data laikoma Lietuvos muitinės įkūrimo diena. 1919 m. gegužės 8 d. įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai.

Gegužės 8 d. – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Gegužės 8-ąją minima Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Lietuvos Respublikos prezidentas ir kiti valstybės asmenys šią dieną tradiciškai aplanko Antakalnio kapinėse pastatytus memorialus 1941-1945 metais žuvusiems kariams. Prisimenami ir žuvusieji taikūs Lietuvos gyventojai – tragedija Pirčiupių miestelyje (1944 m), kurio gyventojai buvo sudeginti; Semeliškėse, Dargonių miške (1941 m.), kur buvo sušaudyti žydai ir kt.

Gegužės 9 d. – Europos diena. 1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją. Tad šią dieną švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis. Pirmasis Europos Sąjungos šešetukas sukurtas 1951 m., kai buvo pasirašyta sutartis apie Europos susijungimą. Anot kitų šaltinių, 1949 m. gegužės 5 d. Londone buvo pasirašytas Europos Tarybos nutarimas (pradėjo galioti 1949 m rugpjūčio 3 d.), tad Europos diena būtų galima laikyti ir gegužės 5-ąją. Lietuvoje Europos diena plačiau pradėta švęsti nuo 2002 metų. Organizuojami Europos dienai skirti renginiai, kurių metu visuomenė supažindinama su Europos Sąjunga, diskutuojama visai Europai svarbiais klausimais.

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s