Dienos interviu

7b klasės mokinė Žilvija Adamkevičiūtė kalbina:

Močiutę Nijolę Adamkevičienę, naminės duonos kepėją

Kada savarankiškai iškepėte pirmą duonos kepaliuką? Kur to išmokote? Nuo mažų dienų mačiau kaip namuose  mamutė kepė duoną. Ištekėjusi smulkiau domėjausi anytos kepama duona, kad įgyčiau įgūdžių savarankiškai kepti, tai jau darau nuo 1964 metų.

Kokių žmogaus savybių ir gebėjimų reikia kepant duoną namuose? Ypatingų gebėjimų duonos kepimui nereikia, svarbiausia  viską  daryti su meile.

Kokiomis savybėmis pasižymi geros kokybės naminė duona? Kokia duona jums labiausiai patinka? Gerai iškūrentas  duonkepis, kantriai  išminkyta, pilnai išsikėlusi  tešla  garantuoja geros kokybės duoną. Man skaniausia pačios iškepta duona.

Daugelį namų ūkio darbų lydi įvairūs prietarai, papročiai. Kokių taisyklių laikotės jūs kepdama duoną? Ypatingų papročių nesilaikau, tik stengiuosi ramiai, su  gera nuotaika atlikti visus išvardintus darbus.

Kaip jūs manote, ar šiuolaikinis jaunimas sugebės išlaikyti senąsias duonos kepimo tradicijas? Jeigu jaunimas matys, kad yra sąlygos namuose iškepti  duoną, žinos kaip tai  daroma,  nebijos neįprasto darbo ir turės norą, tai ir keps.

Gal galite papasakoti linksmų nutikimų kepant duoną? Vienas nutikimas buvo dar  jaunystėje. Suformavau kepalą ant lyžės ir dėjau į pečių. Jos kotas rankose pasisuko ir duonos kepalas nukrito ant grindų. Dar ir šiandien galvoju, kaip svarbu tvirtai laikyti lyžę tarp rankų.

Ko palinkėtumėte mūsų gimnazijos mokiniams? Gimnazijos mokiniams palinkėčiau sveikai maitintis,  stengtis valgyti kuo natūralesnį maistą, patiems  išmokti kepti duoną ir ją valgyti. Juk tai labai sveika ir skanu.

Tėtį Eugenijų Adamkevičių, buvusį mokyklos mokinį, ūkininką

Kas paskatino ūkininkauti? Baigus mokyklą, teko padirbti statybininku, bet tai buvo neilgai. Lietuvoje formavosi  nauja politika ir mano gyvenime atsirado nauja veikla- ūkininkavimas. Džiaugiuosi, kad tas ūkis, kurį šiandien valdau,  priklausė mano seneliui. Žinau, kad jis buvo labai darbštus, atsakingas, kruopštus žmogus.

Kaip pasikeitė jūsų ūkis (technika, trąšų naudojimas, sėklų kokybė, technologiniai procesai ir kt.) nuo jo įkūrimo pradžios? Ūkis išsiplėtė, jame pažangi, naši, ekonomiška, ekologiška technika. Trąšų normos yra kruopščiai paskaičiuojamos ir augalams „atiduodamos“ tada, kai jie yra pasirengę  jas efektyviausiai įsisavinti. Savo ūkyje auginu kai kurių kultūrų sėklą,  ją perka įmonė „Baltik agro“ ir realizuoja Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.

Ar savo ūkį galėtumėte įvardinti, kaip draugišką gamtai ir ar gamta draugiška jūsų ūkiui? Pateikite pavyzdžių. Tai kas buvo paminėta, manau, yra vienas iš draugiškumo gamtai bruožų. Ar gamta draugiška ūkininkams? Dažnai ji mus išbando, bet mes esame jos dalis ir turime ieškoti būdų, kaip su jos išdaigomis susigyventi. Tai, manau, ūkininkų, mokslininkų, verslininkų reikalas.

Ar lietuvių ūkiai ir ūkininkavimo tradicijos labai skiriasi nuo kitų Europos šalių? Gal teko lankytis kitų šalių ūkiuose? Kas paliko didžiausią įspūdį? Šiandieniniai  pažangių ūkininkų ūkiai mažai kuo skiriasi nuo kitų europiečių ūkių. Teko lankytis ne vienoje Europos šalyje, mane džiugino jų pasėlių tvarkingumas ir ūkio, sodybos aplinkos priežiūra.

Patarimai jaunuoliui, kuris svajoja apie savo ūkį? Jaunuoliai, kurie svajoja apie savo ūkį pirmiausia turi pripažinti, kad tai labai įdomi, atsakinga ir reikalaujanti įvairių žinių veikla.

Ko palinkėtumėte mūsų gimnazijos mokiniams? Mieli gimnazistai, būkite iniciatyvūs, domėkitės savo pomėgiais ir drąsiai kurkite savo krašto ateitį.